Neišleiskime iš akių nukryžiuotojo Jėzaus, kad jis mus saugotų nuo supasaulėjimo, darykime gerus darbus ir sergėkime savo širdį, būkime budrūs, - kalbėjo popiežius Pranciškus penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos Evangeliją, pasakojančią kaip Jėzus išvaro netyrąsias dvasias. Netyrosios dvasios lėtai įeina į mūsų gyvenimą, mus suvedžioja, suvilioja mus keisti kriterijus, atitolina nuo Dievo, veda į supasaulėjimą, padaro drungnais krikščionimis. Būkime budrūs, sakė popiežius, nežaiskime pagal piktosios dvasios taisykles.
„Jos pradeda būti mūsų gyvenimo dalimi. Siūlydamos savo idėjas, teigdamos, kad padeda žmogui geriau gyventi, jos įeina į širdį ir lėtai, be triukšmo pradeda keisti žmogų iš vidaus. Tai ne tas pats kas stiprus velnio apsėdimas. Tai kitoks, velnio apsėdimas, kurį galima vadinti „saloniniu“ apsėdimu. Taip velnias lėtai bando paveikti mūsų gyvenimą, pakeisti kriterijus, kuriais vadovaujamės, pastūmėti į supasaulėjimą. Jis veikia pasislėpęs ir mes dažnai jo nė nepastebime. Žmogus tampa blogu žmogumi, supasaulėjusiu. Velnias to ir tesiekia – mūsų supasaulėjimo“.
Ką daryti? Kaip nuo to apsisaugoti? Kaip vaduotis? Visų pirma,- atsako popiežius, - neišsigąsti. Žinoti apie tokį pavojų ir būti budriems. „Budėti – reiškia suprasti kas dedasi mano širdyje; reiškia stabtelėti ir pasižiūrėti į savo gyvenimą. Ar esu krikščionis? Ar gerai auklėju savo vaikus? Gyvenu kaip krikščionis ar kaip pasaulio žmogus? Kaip visa tai suprasti – mums pataria šv. Paulius, ragindamas visada žiūrėti į nukryžiuotąjį Kristų. Supasaulėjimą aiškiai atpažinsime tik tuomet, kai pakelsime akis į Viešpaties kryžių. Tam ir yra kryžius. Jis – ne papuošalas. Jis mus saugo nuo visų tų apžavų ir vilnių, kurios mus veda į supasaulėjimą“.
Žiūrėkime į kryžių, atsiminkime mūsų išganymo kainą. Atlikime sąžinės apskaitą, pasižiūrėkime kas dedasi mumyse. O tuomet, sukaupę valios jėgas, ryžkimės keistis. Darykime gerus darbus. Jautiesi gerai ir patogiai? - sakė popiežius, - tai atsisakyk savo patogumo, padaryk ką nors, kam reikia pastangų. Aplankyk ligonį, padaryk kitą gerą darbą. Šitaip nutrauksi tylią sąjungą su piktąja dvasia, su tomis septyniomis dvasiomis, kurios nori tavyje gyventi, nori tave paversti supasaulėjusiu žmogumi. (Vatikano radijas)
